RUSIJOS HERBAI

 

Pirmą kartą dvigalvis erelis kaip Rusijos herbas panaudotas 1497 metais. Anksčiau buvo Paleologų dinastijos ir Bizantijos imperijos simbolis. Gautas Ivano III (Maskvos didžiojo kunigaikščio) ir Sofijos Paleologės (Bizantijos imperatoriaus Konstantino XI dukterėčios) vedybų metu kaip žmonos kraitis.


 

XV a. pabaiga XVI a. vidurys XVI a. pab. - XVII a. pradžia
XVII a. XVIII a. pirmasis ketvirtis XVIII - XIX a. sandūra
XIX a. pirma pusė XIX a. vidurys 1883 - 1917 m.

 

 Po 1917 m.  lapkritį įvykusio bolševikų (komunistų) perversmo oficialiais valstybės simboliais tampa kūjis ir pjautuvas, kuris pradžjo galioti nuo 1918m. liepos 19d.

Kurią sudaro: kviečių varpos, vokiečių baroko vinjetė, auksinis plaktukas, auksinis pjautuvas,  penkiakampė raudona žvaigždė, užrašas ?????????? ???? ?????, ????????????!

 

 

 

Naudotas 1917 - 1923m.

?k?rus (1922m.) soviet? s?jung? herbas ???? nuo 1923m. liepos 6. šiame herb? turi simbolin? reikšm?, juosteles (kaspinus). Juostel?s herbe apjuosi? apgaubtas varpas, juosteli? kiekis tai susivienijusi? valstybi? kiekis. Prad?ioje buvo šešios juostel?s, kur ant kiekvienos buvo u?rašas skirtinga gimtaj? kalb? «Пролетарии всех стран, соединяйтесь!» . Pirmosios 6 valstyb?s tai: Rusija, Ukraina, Baltarusija, U?kaukaz? (Gruzija), Azerbaid?anas, Armenija. B?tent šios valstyb?s ir sudar? kiekvien? juostel? pirmaj?me Soviet? herbe, taip pat ir ant pirm?j? Soviet? sajungos monet?, kurios išleistos nuo 1924m.

Kur? sudaro: kvie?i? varpos, auksinis plaktukas, auksinis pjautuvas,  penkiakamp? raudona ?vaig?d? su gelton? konturu, u?rašas Пролетарии всех стран, соединяйтесь!, ?em?s gaublys, saul? su spinduliais. šis herbas simbolizuoja darbinink? ir krikš?ioni? s?jung?, geranoriškai susijung? vienodai vadovaujan?i? s?jungos respublikos vieningame Soviet? s?jungos valstybeje. Lygiateisei visoms nacijoms ir visosms valstyb?ms ?em?s planetos.

Monetos su 6 juostel?mis buvo kalamos iki 1936m. O tais pa?iais 1936m. Soviet? s?jungos konstitucij? papild? dar 5 valstyb?s, tai: Kazakstanas, Kirgizija, Tad?ikistanas, Turkm?nija, Uzbekistanas. Taip iš viso atsirado 11 juosteli? Soviet? sajungos herbe ir buvo nuo 1937m. iki 1946m.

    

šis valstybi? padaug?jimas taip pat pasimat? ir ant Soviet? s?jungos monet?, kurios buvo kalamos iki 1946m. Ant juosteli? taip pat buvo kiekvienos valstyb?s u?rašas gimt?j? kalb?, ta?iau valstyb?s priklausan?ios vidurinejai azijai ir Azerbaid?anas buvo atspausdintas kirilica.

Nuo 1946m. prisid?jo dar 5 valstyb?s, tai Moldavija, Latvija, Lietuva, Estija ir Karel?-Suomija (?kurt? 1940m.)

1956m. paskutin? kart? buvo pakeistas herbas iki Soviet? sajungos ?lugimo. Kadangi Karel?-Suomijos respublik? tapo autonimin? valstyb?, tod?l 16 juostel? su Suomišku u?rašu buvo panaikinta iš Soviet? sajungos herbo. Tod?l 1957m. kaltose monetose buvo jau tik 15 juosteli? herbe.

  

 

 Visos monet? kalimo istorijos metu buvo padaryti neatitikimai herbo ir met? (juosteli? kiekis), tai u?skaitytos kaip klaidos šioms monetoms: 

 
Moneta (nominalas, metai) Turi b?ti Iškalta
1 kop, 1957m. 16 15
2 kop., 1948m. 11 16
3kop., 1926m.   nera apskritiminio u?rašo kaip 1935-1936m.
3kop., 1937m.   yra apskriniminis užrašas kaip 1926-1935m.
3kop., 1957m. 16 15
5kop., 1933m.   nėra apskritiminio užrašo kaip 1935-1936m.
10kop., 1946m. 7 11
10kop., 1956m. 16 15
10kop., 1957m. 15 16
15kop., 1935m.   yra apskritiminis užrašas kaip 1931-1934m.
20kop., 1941m. 11 7
1rub., 1977m., olimpinis   herbas sutampa su 1rub., 1975m. "30 ??? ??????"

Pamin?tos monetos su panašiomis klaidomis, tai vienos išbrangiausiu Soviet? sajungos monet?, kuri? kainos gali buti virš kelių šimtų dolerių. Nupirkti šias Sovietų sąjungos monetas gali tik numizmatai, kurie domisi ir kolekcionuoja errorizmu (error - klaida). 

 

Po TSRS ?lugimo,  ?vykusio 1991 metais, buvo bandoma sugr??inti sen?j? Rusijos herb? - dvigalv? erel? su raiteliu centre. Tai padaryta tik 1993 metais.